A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kalinėti

gramatinės formos
kalinėti → kalinėti – veiksmažodis, pagr. f. kalinėtas → kalinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš kalinėju kalinėjau kalinėdavau kalinėsiu
Tu kalinėji kalinėjai kalinėdavai kalinėsi
Jis/ji kalinėja kalinėjo kalinėdavo kalinės
Mes kalinėjame, kalinėjam kalinėjome, kalinėjom kalinėdavome, kalinėdavom kalinėsim, kalinėsime
Jūs kalinėjat, kalinėjate kalinėjote, kalinėjot kalinėdavot, kalinėdavote kalinėsite, kalinėsit
Jie/jos kalinėja kalinėjo kalinėdavo kalinės
Tariamoji nuosaka
Aš kalinėčiau
Tu kalinėtumei, kalinėtum
Jis/ji kalinėtų
Mes kalinėtumėme, kalinėtumėm, kalinėtume
Jūs kalinėtumėte, kalinėtumėt
Jie/jos kalinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu kalinėk, kalinėki
Jis/ji tekalinėja, tekalinėjie
Mes kalinėkime, kalinėkim
Jūs kalinėkite, kalinėkit
Jie/jos tekalinėja, tekalinėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kalinėtas (vyr. g.) kalinėti (vyr. g.) kalinėta kalinėtos
K. kalinėto (vyr. g.) kalinėtų (vyr. g.) kalinėtos kalinėtų
N. kalinėtam (vyr. g.) kalinėtiems (vyr. g.) kalinėtai kalinėtoms
G. kalinėtą (vyr. g.) kalinėtus (vyr. g.) kalinėtą kalinėtas
Įn. kalinėtu (vyr. g.) kalinėtais (vyr. g.) kalinėta kalinėtomis
Vt. kalinėtame (vyr. g.) kalinėtuose (vyr. g.) kalinėtoje kalinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kalinėtasis (vyr. g.) kalinėtieji (vyr. g.) kalinėtoji kalinėtosios
K. kalinėtojo (vyr. g.) kalinėtųjų (vyr. g.) kalinėtosios kalinėtųjų
N. kalinėtajam (vyr. g.) kalinėtiesiems (vyr. g.) kalinėtajai kalinėtosioms
G. kalinėtąjį (vyr. g.) kalinėtuosius (vyr. g.) kalinėtąją kalinėtąsias
Įn. kalinėtuoju (vyr. g.) kalinėtaisiais (vyr. g.) kalinėtąja kalinėtosiomis
Vt. kalinėtajame (vyr. g.) kalinėtuosiuose (vyr. g.) kalinėtojoje kalinėtosiose