kartis
gramatinės formos
kartis →
kartis – daiktavardis, ,vyr. g.,V.,vns.
└kartis – daiktavardis, ,vyr. g.,V.,vns.
└kartis – daiktavardis, mot. g.,G.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
kartis (vyr. g.), kartis (vyr. g.) |
kartys, karčiai (vyr. g.) |
| K. |
karčio (vyr. g.), karties |
karčių (vyr. g.), karčių (vyr. g.) |
| K. |
karčiui (vyr. g.), karčiai |
karčiams (vyr. g.), kartims |
| G. |
kartį (vyr. g.), kartį (vyr. g.) |
karčius (vyr. g.), kartis |
| Įn. |
kartimi, karčiu (vyr. g.) |
kartimis, karčiais (vyr. g.) |
| Vt. |
kartyje (vyr. g.), kartyje (vyr. g.) |
kartyse, karčiuose (vyr. g.) |
| Š. |
karti (vyr. g.), kartie |
kartys, karčiai (vyr. g.) |