kauke
gramatinės formos
kaukas →
kauke – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└kauke – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.
kaukė →
kauke – daiktavardis, mot. g.,Įn.,vns.
└kauke – daiktavardis, mot. g.,š.,vns.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
kaukas (vyr. g.), kaukė |
kaukai (vyr. g.), kaukės |
| K. |
kauko (vyr. g.), kaukės |
kaukų (vyr. g.), kaukių |
| K. |
kaukui (vyr. g.), kaukei |
kaukams (vyr. g.), kaukėms |
| G. |
kauką (vyr. g.), kaukę |
kaukus (vyr. g.), kaukes |
| Įn. |
kauku (vyr. g.), kauke |
kaukais (vyr. g.), kaukėmis |
| Vt. |
kauke (vyr. g.), kaukėje |
kaukuose (vyr. g.), kaukėse |
| Š. |
kauk (vyr. g.), kauke (vyr. g.), kauke |
kaukai (vyr. g.), kaukės |
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
kaukas (vyr. g.), kaukė |
kaukai (vyr. g.), kaukės |
| K. |
kauko (vyr. g.), kaukės |
kaukų (vyr. g.), kaukių |
| K. |
kaukui (vyr. g.), kaukei |
kaukams (vyr. g.), kaukėms |
| G. |
kauką (vyr. g.), kaukę |
kaukus (vyr. g.), kaukes |
| Įn. |
kauku (vyr. g.), kauke |
kaukais (vyr. g.), kaukėmis |
| Vt. |
kauke (vyr. g.), kaukėje |
kaukuose (vyr. g.), kaukėse |
| Š. |
kauk (vyr. g.), kauke (vyr. g.), kauke |
kaukai (vyr. g.), kaukės |