kelis gramatika - morfologija.lt

kelis → kelis – daiktavardis, vyr. g.,V.,vns. kelios → kelis – įvard.-daikt., G.,dgs.,nežym. įv.,
└kelis – įvard.-daikt., G.,dgs.,nežym. įv.,

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kelis (vyr. g.)	keliai (vyr. g.), kelios, kelios, keli, keli
K.	kelio (vyr. g.)	kelių (vyr. g.), kelių, kelių, kelių, kelių
K.	keliui (vyr. g.)	keliams (vyr. g.), kelioms, kelioms, keliems (vyr. g.), keliems (vyr. g.)
G.	kelį (vyr. g.)	kelius (vyr. g.), kelias, kelis, kelias, kelis
Įn.	keliu (vyr. g.)	keliais (vyr. g.), keliais (vyr. g.), keliais (vyr. g.), keliomis, keliomis
Vt.	kelyje (vyr. g.)	keliuose (vyr. g.), keliuose (vyr. g.), keliuose (vyr. g.), keliose, keliose
Š.	keli (vyr. g.)	keliai (vyr. g.)