A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kerėtų

gramatinės formos
kerėti → kerėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└kerėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
kerėtas → kerėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└kerėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
kerėju, keriu kerėjau kerėdavau kerėsiu
Tu keri, kerėji kerėjai kerėdavai kerėsi
Jis/ji keri, kerėja kerėjo kerėdavo kerės
Mes kerėjame, kerėjam, kerime, kerim kerėjom, kerėjome kerėdavom, kerėdavome kerėsim, kerėsime
Jūs kerite, kerėjat, kerėjate, kerit kerėjote, kerėjot kerėdavote, kerėdavot kerėsite, kerėsit
Jie/jos keri, kerėja kerėjo kerėdavo kerės
Tariamoji nuosaka
kerėčiau
Tu kerėtumei, kerėtum
Jis/ji kerėtų
Mes kerėtumėme, kerėtume, kerėtumėm
Jūs kerėtumėte, kerėtumėt
Jie/jos kerėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu kerėki, kerėk
Jis/ji tekerėja, tekerėjie, tekerie, tekeri
Mes kerėkime, kerėkim
Jūs kerėkit, kerėkite
Jie/jos tekeri, tekerėja, tekerėjie, tekerie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kerėtas (vyr. g.) kerėti (vyr. g.) kerėta kerėtos
K. kerėto (vyr. g.) kerėtų (vyr. g.) kerėtos kerėtų
N. kerėtam (vyr. g.) kerėtiems (vyr. g.) kerėtai kerėtoms
G. kerėtą (vyr. g.) kerėtus (vyr. g.) kerėtą kerėtas
Įn. kerėtu (vyr. g.) kerėtais (vyr. g.) kerėta kerėtomis
Vt. kerėtame (vyr. g.) kerėtuose (vyr. g.) kerėtoje kerėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kerėtasis (vyr. g.) kerėtieji (vyr. g.) kerėtoji kerėtosios
K. kerėtojo (vyr. g.) kerėtųjų (vyr. g.) kerėtosios kerėtųjų
N. kerėtajam (vyr. g.) kerėtiesiems (vyr. g.) kerėtajai kerėtosioms
G. kerėtąjį (vyr. g.) kerėtuosius (vyr. g.) kerėtąją kerėtąsias
Įn. kerėtuoju (vyr. g.) kerėtaisiais (vyr. g.) kerėtąja kerėtosiomis
Vt. kerėtajame (vyr. g.) kerėtuosiuose (vyr. g.) kerėtojoje kerėtosiose