kibytys
gramatinės formos
kibytis →
kibytys – daiktavardis, mot. g.,V.,dgs.
└kibytys – daiktavardis, mot. g.,š.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
kibytis (vyr. g.) |
kibytys, kibyčiai (vyr. g.) |
K. |
kibyčio (vyr. g.), kibyties |
kibyčių (vyr. g.), kibytų (vyr. g.) |
K. |
kibyčiui (vyr. g.) |
kibytims, kibyčiams (vyr. g.) |
G. |
kibytį (vyr. g.) |
kibyčius (vyr. g.), kibytis |
Įn. |
kibytimi, kibyčiu (vyr. g.) |
kibytimis, kibyčiais (vyr. g.) |
Vt. |
kibytyje (vyr. g.) |
kibytyse, kibyčiuose (vyr. g.) |
Š. |
kibytie, kibyti (vyr. g.) |
kibyčiai (vyr. g.), kibytys |