korėjietės gramatika - morfologija.lt

korėjietė → korėjietės – daiktavardis, mot. g.,V.,dgs.
└korėjietės – daiktavardis, mot. g.,K.,vns.
└korėjietės – daiktavardis, mot. g.,š.,dgs. korėjietė → korėjietės – daiktavardis, mot. g.,V.,dgs.
└korėjietės – daiktavardis, mot. g.,K.,vns.
└korėjietės – daiktavardis, mot. g.,š.,dgs.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	korėjietė, korėjietis (vyr. g.), korėjietė	korėjiečiai (vyr. g.), korėjietės, korėjietės
K.	korėjiečio (vyr. g.), korėjietės, korėjietės	korėjiečių (vyr. g.), korėjiečių (vyr. g.), korėjiečių
K.	korėjietei, korėjiečiui (vyr. g.), korėjietei	korėjietėms, korėjiečiams (vyr. g.), korėjietėms
G.	korėjietį (vyr. g.), korėjietę, korėjietę	korėjietes, korėjiečius (vyr. g.), korėjietes
Įn.	korėjiete, korėjiečiu (vyr. g.), korėjiete	korėjiečiais (vyr. g.), korėjietėmis, korėjietėmis
Vt.	korėjietėje (vyr. g.), korėjietyje (vyr. g.), korėjietėje	korėjiečiuose (vyr. g.), korėjietėse, korėjietėse
Š.	korėjieti (vyr. g.), korėjiete (vyr. g.), korėjiete	korėjietės, korėjiečiai (vyr. g.), korėjietės