A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kreivėti

gramatinės formos
kreivėti → kreivėti – veiksmažodis, pagr. f. kreivėtas → kreivėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš kreivėju kreivėjau kreivėdavau kreivėsiu
Tu kreivėji kreivėjai kreivėdavai kreivėsi
Jis/ji kreivėja kreivėjo kreivėdavo kreivės
Mes kreivėjame, kreivėjam kreivėjome, kreivėjom kreivėdavome, kreivėdavom kreivėsime, kreivėsim
Jūs kreivėjat, kreivėjate kreivėjot, kreivėjote kreivėdavot, kreivėdavote kreivėsite, kreivėsit
Jie/jos kreivėja kreivėjo kreivėdavo kreivės
Tariamoji nuosaka
Aš kreivėčiau
Tu kreivėtum, kreivėtumei
Jis/ji kreivėtų
Mes kreivėtumėme, kreivėtumėm, kreivėtume
Jūs kreivėtumėt, kreivėtumėte
Jie/jos kreivėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu kreivėk, kreivėki
Jis/ji tekreivėjie, tekreivėja
Mes kreivėkime, kreivėkim
Jūs kreivėkit, kreivėkite
Jie/jos tekreivėja, tekreivėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kreivėtas (vyr. g.) kreivėti (vyr. g.) kreivėta kreivėtos
K. kreivėto (vyr. g.) kreivėtų (vyr. g.) kreivėtos kreivėtų
N. kreivėtam (vyr. g.) kreivėtiems (vyr. g.) kreivėtai kreivėtoms
G. kreivėtą (vyr. g.) kreivėtus (vyr. g.) kreivėtą kreivėtas
Įn. kreivėtu (vyr. g.) kreivėtais (vyr. g.) kreivėta kreivėtomis
Vt. kreivėtame (vyr. g.) kreivėtuose (vyr. g.) kreivėtoje kreivėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kreivėtasis (vyr. g.) kreivėtieji (vyr. g.) kreivėtoji kreivėtosios
K. kreivėtojo (vyr. g.) kreivėtųjų (vyr. g.) kreivėtosios kreivėtųjų
N. kreivėtajam (vyr. g.) kreivėtiesiems (vyr. g.) kreivėtajai kreivėtosioms
G. kreivėtąjį (vyr. g.) kreivėtuosius (vyr. g.) kreivėtąją kreivėtąsias
Įn. kreivėtuoju (vyr. g.) kreivėtaisiais (vyr. g.) kreivėtąja kreivėtosiomis
Vt. kreivėtajame (vyr. g.) kreivėtuosiuose (vyr. g.) kreivėtojoje kreivėtosiose