kurios gramatika - morfologija.lt

kuris → kurios – įvard.-daikt., V.,dgs.,sant. įv.,mot. g.
└kurios – įvard.-daikt., V.,dgs.,sant. įv.,mot. g.
└kurios – įvard.-daikt., K.,vns.,sant. įv.,mot. g.
└kurios – įvard.-daikt., K.,vns.,sant. įv.,mot. g. kuria → kurios – daiktavardis, mot. g.,V.,dgs.
└kurios – daiktavardis, mot. g.,K.,vns.
└kurios – daiktavardis, mot. g.,š.,dgs.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	-	-
K.	-	-
K.	-	-
G.	-	-
Įn.	-	-
Vt.	-	-
Š.	-	-

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	-	-
K.	-	-
K.	-	-
G.	-	-
Įn.	-	-
Vt.	-	-
Š.	-	-

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kuris (vyr. g.), kuris (vyr. g.), kuri, kuri, kuria	kurios, kurie (vyr. g.), kurios, kurie (vyr. g.), kurios
K.	kurios, kurio (vyr. g.), kurios, kurio (vyr. g.), kurios	kurių, kurių, kurių, kurių, kurių
K.	kuriam (vyr. g.), kuriai, kuriam (vyr. g.), kuriai, kuriai	kurioms, kuriems (vyr. g.), kurioms, kuriem, kuriems (vyr. g.), kurioms
G.	kurį (vyr. g.), kurią, kurį (vyr. g.), kurią, kurią	kuriuos, kurias, kurias, kuriuos, kurias
Įn.	kuria, kuria, kuriuo, kuriuo, kuria	kuriais (vyr. g.), kuriomis, kuriais (vyr. g.), kuriomis, kuriomis
Vt.	kuriame (vyr. g.), kurion, kurioje, kurioje, kuriame (vyr. g.), kurioje	kuriose, kuriuose (vyr. g.), kuriose, kuriuose (vyr. g.), kuriose
Š.	kuria	kurios