A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kvepinti

gramatinės formos

kvepinti → kvepinti – veiksmažodis, pagr. f. kvepintas → kvepinti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	kvepinu	kvepinau	kvepindavau	kvepinsiu
Tu	kvepini	kvepinai	kvepindavai	kvepinsi
Jis/ji	kvepina	kvepino	kvepindavo	kvepins
Mes	kvepinam, kvepiname	kvepinom, kvepinome	kvepindavom, kvepindavome	kvepinsime, kvepinsim
Jūs	kvepinate, kvepinat	kvepinot, kvepinote	kvepindavote, kvepindavot	kvepinsit, kvepinsite
Jie/jos	kvepina	kvepino	kvepindavo	kvepins

Tariamoji nuosaka

Aš	kvepinčiau
Tu	kvepintumei, kvepintum
Jis/ji	kvepintų
Mes	kvepintumėm, kvepintume, kvepintumėme
Jūs	kvepintumėt, kvepintumėte
Jie/jos	kvepintų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	kvepinki, kvepink
Jis/ji	tekvepina, tekvepinie
Mes	kvepinkim, kvepinkime
Jūs	kvepinkite, kvepinkit
Jie/jos	tekvepinie, tekvepina

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kvepintas (vyr. g.)	kvepinti (vyr. g.)	kvepinta	kvepintos
K.	kvepinto (vyr. g.)	kvepintų (vyr. g.)	kvepintos	kvepintų
N.	kvepintam (vyr. g.)	kvepintiems (vyr. g.)	kvepintai	kvepintoms
G.	kvepintą (vyr. g.)	kvepintus (vyr. g.)	kvepintą	kvepintas
Įn.	kvepintu (vyr. g.)	kvepintais (vyr. g.)	kvepinta	kvepintomis
Vt.	kvepintame (vyr. g.)	kvepintuose (vyr. g.)	kvepintoje	kvepintose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kvepintasis (vyr. g.)	kvepintieji (vyr. g.)	kvepintoji	kvepintosios
K.	kvepintojo (vyr. g.)	kvepintųjų (vyr. g.)	kvepintosios	kvepintųjų
N.	kvepintajam (vyr. g.)	kvepintiesiems (vyr. g.)	kvepintajai	kvepintosioms
G.	kvepintąjį (vyr. g.)	kvepintuosius (vyr. g.)	kvepintąją	kvepintąsias
Įn.	kvepintuoju (vyr. g.)	kvepintaisiais (vyr. g.)	kvepintąja	kvepintosiomis
Vt.	kvepintajame (vyr. g.)	kvepintuosiuose (vyr. g.)	kvepintojoje	kvepintosiose