A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

lupikautajame

gramatinės formos
lupikautas → lupikautajame – dalyvis, vyr. g.,Vt.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. lupikautas (vyr. g.) lupikauti (vyr. g.) lupikauta lupikautos
K. lupikauto (vyr. g.) lupikautų (vyr. g.) lupikautos lupikautų
N. lupikautam (vyr. g.) lupikautiems (vyr. g.) lupikautai lupikautoms
G. lupikautą (vyr. g.) lupikautus (vyr. g.) lupikautą lupikautas
Įn. lupikautu (vyr. g.) lupikautais (vyr. g.) lupikauta lupikautomis
Vt. lupikautame (vyr. g.) lupikautuose (vyr. g.) lupikautoje lupikautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. lupikautasis (vyr. g.) lupikautieji (vyr. g.) lupikautoji lupikautosios
K. lupikautojo (vyr. g.) lupikautųjų (vyr. g.) lupikautosios lupikautųjų
N. lupikautajam (vyr. g.) lupikautiesiems (vyr. g.) lupikautajai lupikautosioms
G. lupikautąjį (vyr. g.) lupikautuosius (vyr. g.) lupikautąją lupikautąsias
Įn. lupikautuoju (vyr. g.) lupikautaisiais (vyr. g.) lupikautąja lupikautosiomis
Vt. lupikautajame (vyr. g.) lupikautuosiuose (vyr. g.) lupikautojoje lupikautosiose