A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

lūžinėti

gramatinės formos
lūžinėti → lūžinėti – veiksmažodis, pagr. f. lūžinėtas → lūžinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš lūžinėju lūžinėjau lūžinėdavau lūžinėsiu
Tu lūžinėji lūžinėjai lūžinėdavai lūžinėsi
Jis/ji lūžinėja lūžinėjo lūžinėdavo lūžinės
Mes lūžinėjame, lūžinėjam lūžinėjome, lūžinėjom lūžinėdavome, lūžinėdavom lūžinėsim, lūžinėsime
Jūs lūžinėjat, lūžinėjate lūžinėjot, lūžinėjote lūžinėdavote, lūžinėdavot lūžinėsite, lūžinėsit
Jie/jos lūžinėja lūžinėjo lūžinėdavo lūžinės
Tariamoji nuosaka
Aš lūžinėčiau
Tu lūžinėtumei, lūžinėtum
Jis/ji lūžinėtų
Mes lūžinėtumėm, lūžinėtume, lūžinėtumėme
Jūs lūžinėtumėte, lūžinėtumėt
Jie/jos lūžinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu lūžinėk, lūžinėki
Jis/ji telūžinėjie, telūžinėja
Mes lūžinėkime, lūžinėkim
Jūs lūžinėkit, lūžinėkite
Jie/jos telūžinėjie, telūžinėja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. lūžinėtas (vyr. g.) lūžinėti (vyr. g.) lūžinėta lūžinėtos
K. lūžinėto (vyr. g.) lūžinėtų (vyr. g.) lūžinėtos lūžinėtų
N. lūžinėtam (vyr. g.) lūžinėtiems (vyr. g.) lūžinėtai lūžinėtoms
G. lūžinėtą (vyr. g.) lūžinėtus (vyr. g.) lūžinėtą lūžinėtas
Įn. lūžinėtu (vyr. g.) lūžinėtais (vyr. g.) lūžinėta lūžinėtomis
Vt. lūžinėtame (vyr. g.) lūžinėtuose (vyr. g.) lūžinėtoje lūžinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. lūžinėtasis (vyr. g.) lūžinėtieji (vyr. g.) lūžinėtoji lūžinėtosios
K. lūžinėtojo (vyr. g.) lūžinėtųjų (vyr. g.) lūžinėtosios lūžinėtųjų
N. lūžinėtajam (vyr. g.) lūžinėtiesiems (vyr. g.) lūžinėtajai lūžinėtosioms
G. lūžinėtąjį (vyr. g.) lūžinėtuosius (vyr. g.) lūžinėtąją lūžinėtąsias
Įn. lūžinėtuoju (vyr. g.) lūžinėtaisiais (vyr. g.) lūžinėtąja lūžinėtosiomis
Vt. lūžinėtajame (vyr. g.) lūžinėtuosiuose (vyr. g.) lūžinėtojoje lūžinėtosiose