metinėjau
gramatinės formos
metinėti →
metinėjau – veiksmažodis, aš,būt. k. l.,ties. nuos.
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
| Aš |
metinėju |
metinėjau, metinėjiau |
metinėdavau |
metinėsiu |
| Tu |
metinėji |
metinėjei, metinėjai |
metinėdavai |
metinėsi |
| Jis/ji |
metinėja |
metinėjo, metinėjė |
metinėdavo |
metinės |
| Mes |
metinėjame, metinėjam |
metinėjėme, metinėjom, metinėjome, metinėjėm |
metinėdavome, metinėdavom |
metinėsim, metinėsime |
| Jūs |
metinėjat, metinėjate |
metinėjot, metinėjėt, metinėjėte, metinėjote |
metinėdavote, metinėdavot |
metinėsit, metinėsite |
| Jie/jos |
metinėja |
metinėjė, metinėjo |
metinėdavo |
metinės |
Tariamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka