A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

minėti

gramatinės formos
minėtas → minėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. minėti → minėti – veiksmažodis, pagr. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. minėtas (vyr. g.) minėti (vyr. g.) minėta minėtos
K. minėto (vyr. g.) minėtų (vyr. g.) minėtos minėtų
N. minėtam (vyr. g.) minėtiems (vyr. g.) minėtai minėtoms
G. minėtą (vyr. g.) minėtus (vyr. g.) minėtą minėtas
Įn. minėtu (vyr. g.) minėtais (vyr. g.) minėta minėtomis
Vt. minėtame (vyr. g.) minėtuose (vyr. g.) minėtoje minėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. minėtasis (vyr. g.) minėtieji (vyr. g.) minėtoji minėtosios
K. minėtojo (vyr. g.) minėtųjų (vyr. g.) minėtosios minėtųjų
N. minėtajam (vyr. g.) minėtiesiems (vyr. g.) minėtajai minėtosioms
G. minėtąjį (vyr. g.) minėtuosius (vyr. g.) minėtąją minėtąsias
Įn. minėtuoju (vyr. g.) minėtaisiais (vyr. g.) minėtąja minėtosiomis
Vt. minėtajame (vyr. g.) minėtuosiuose (vyr. g.) minėtojoje minėtosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš miniu minėjau minėdavau minėsiu
Tu mini minėjai minėdavai minėsi
Jis/ji mini minėjo minėdavo minės
Mes minim, minime minėjome, minėjom minėdavom, minėdavome minėsim, minėsime
Jūs minite, minit minėjot, minėjote minėdavot, minėdavote minėsite, minėsit
Jie/jos mini minėjo minėdavo minės
Tariamoji nuosaka
Aš minėčiau
Tu minėtumei, minėtum
Jis/ji minėtų
Mes minėtume, minėtumėme, minėtumėm
Jūs minėtumėte, minėtumėt
Jie/jos minėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu minėki, minėk
Jis/ji temini, teminie
Mes minėkime, minėkim
Jūs minėkit, minėkite
Jie/jos temini, teminie