A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

mokytume

gramatinės formos

mokyti → mokytume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos. mokytumas → mokytume – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└mokytume – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	mokau	mokiau	mokydavau	mokysiu
Tu	mokai	mokei	mokydavai	mokysi
Jis/ji	moko	mokė	mokydavo	mokys
Mes	mokom, mokome	mokėme, mokėm	mokydavom, mokydavome	mokysime, mokysim
Jūs	mokot, mokote	mokėt, mokėte	mokydavot, mokydavote	mokysit, mokysite
Jie/jos	moko	mokė	mokydavo	mokys

Tariamoji nuosaka

Aš	mokyčiau
Tu	mokytumei, mokytum
Jis/ji	mokytų
Mes	mokytumėm, mokytumėme, mokytume
Jūs	mokytumėte, mokytumėt
Jie/jos	mokytų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	mokyk, mokyki
Jis/ji	temokai, temoko
Mes	mokykim, mokykime
Jūs	mokykite, mokykit
Jie/jos	temoko, temokai

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	mokytumas (vyr. g.)	mokytumai (vyr. g.)
K.	mokytumo (vyr. g.)	mokytumų (vyr. g.)
K.	mokytumui (vyr. g.)	mokytumams (vyr. g.)
G.	mokytumą (vyr. g.)	mokytumus (vyr. g.)
Įn.	mokytumu (vyr. g.)	mokytumais (vyr. g.)
Vt.	mokytume (vyr. g.)	mokytumuose (vyr. g.)
Š.	mokytume (vyr. g.)	mokytumai (vyr. g.)