A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

muktu

gramatinės formos
muktas → muktu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. muktas (vyr. g.) mukti (vyr. g.) mukta muktos
K. mukto (vyr. g.) muktų (vyr. g.) muktos muktų
N. muktam (vyr. g.) muktiems (vyr. g.) muktai muktoms
G. muktą (vyr. g.) muktus (vyr. g.) muktą muktas
Įn. muktu (vyr. g.) muktais (vyr. g.) mukta muktomis
Vt. muktame (vyr. g.) muktuose (vyr. g.) muktoje muktose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. muktasis (vyr. g.) muktieji (vyr. g.) muktoji muktosios
K. muktojo (vyr. g.) muktųjų (vyr. g.) muktosios muktųjų
N. muktajam (vyr. g.) muktiesiems (vyr. g.) muktajai muktosioms
G. muktąjį (vyr. g.) muktuosius (vyr. g.) muktąją muktąsias
Įn. muktuoju (vyr. g.) muktaisiais (vyr. g.) muktąja muktosiomis
Vt. muktajame (vyr. g.) muktuosiuose (vyr. g.) muktojoje muktosiose