nugenėtum
gramatinės formos
nugenėti →
nugenėtum – veiksmažodis, 2 asm.,vns.,tar. nuos.
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
| Aš |
nugeniu, nugenėju |
nugenėjau |
nugenėdavau |
nugenėsiu |
| Tu |
nugenėji, nugeni |
nugenėjai |
nugenėdavai |
nugenėsi |
| Jis/ji |
nugenėja, nugeni |
nugenėjo |
nugenėdavo |
nugenės |
| Mes |
nugenime, nugenėjame, nugenėjam, nugenim |
nugenėjome, nugenėjom |
nugenėdavome, nugenėdavom |
nugenėsim, nugenėsime |
| Jūs |
nugenėjat, nugenite, nugenit, nugenėjate |
nugenėjote, nugenėjot |
nugenėdavote, nugenėdavot |
nugenėsite, nugenėsit |
| Jie/jos |
nugenėja, nugeni |
nugenėjo |
nugenėdavo |
nugenės |
Tariamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka