A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

numintus

gramatinės formos
numintas → numintus – dalyvis, vyr. g.,G.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. numintas (vyr. g.) numinti (vyr. g.) numinta numintos
K. numinto (vyr. g.) numintų (vyr. g.) numintos numintų
N. numintam (vyr. g.) numintiems (vyr. g.) numintai numintoms
G. numintą (vyr. g.) numintus (vyr. g.) numintą numintas
Įn. numintu (vyr. g.) numintais (vyr. g.) numinta numintomis
Vt. numintame (vyr. g.) numintuose (vyr. g.) numintoje numintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. numintasis (vyr. g.) numintieji (vyr. g.) numintoji numintosios
K. numintojo (vyr. g.) numintųjų (vyr. g.) numintosios numintųjų
N. numintajam (vyr. g.) numintiesiems (vyr. g.) numintajai numintosioms
G. numintąjį (vyr. g.) numintuosius (vyr. g.) numintąją numintąsias
Įn. numintuoju (vyr. g.) numintaisiais (vyr. g.) numintąja numintosiomis
Vt. numintajame (vyr. g.) numintuosiuose (vyr. g.) numintojoje numintosiose