A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

nurustais

gramatinės formos
nurustas → nurustais – dalyvis, vyr. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. nurustas (vyr. g.) nurusti (vyr. g.) nurusta nurustos
K. nurusto (vyr. g.) nurustų (vyr. g.) nurustos nurustų
N. nurustam (vyr. g.) nurustiems (vyr. g.) nurustai nurustoms
G. nurustą (vyr. g.) nurustus (vyr. g.) nurustą nurustas
Įn. nurustu (vyr. g.) nurustais (vyr. g.) nurusta nurustomis
Vt. nurustame (vyr. g.) nurustuose (vyr. g.) nurustoje nurustose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. nurustasis (vyr. g.) nurustieji (vyr. g.) nurustoji nurustosios
K. nurustojo (vyr. g.) nurustųjų (vyr. g.) nurustosios nurustųjų
N. nurustajam (vyr. g.) nurustiesiems (vyr. g.) nurustajai nurustosioms
G. nurustąjį (vyr. g.) nurustuosius (vyr. g.) nurustąją nurustąsias
Įn. nurustuoju (vyr. g.) nurustaisiais (vyr. g.) nurustąja nurustosiomis
Vt. nurustajame (vyr. g.) nurustuosiuose (vyr. g.) nurustojoje nurustosiose