A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

nurytomis

gramatinės formos
nurytas → nurytomis – dalyvis, mot. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. nurytas (vyr. g.) nuryti (vyr. g.) nuryta nurytos
K. nuryto (vyr. g.) nurytų (vyr. g.) nurytos nurytų
N. nurytam (vyr. g.) nurytiems (vyr. g.) nurytai nurytoms
G. nurytą (vyr. g.) nurytus (vyr. g.) nurytą nurytas
Įn. nurytu (vyr. g.) nurytais (vyr. g.) nuryta nurytomis
Vt. nurytame (vyr. g.) nurytuose (vyr. g.) nurytoje nurytose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. nurytasis (vyr. g.) nurytieji (vyr. g.) nurytoji nurytosios
K. nurytojo (vyr. g.) nurytųjų (vyr. g.) nurytosios nurytųjų
N. nurytajam (vyr. g.) nurytiesiems (vyr. g.) nurytajai nurytosioms
G. nurytąjį (vyr. g.) nurytuosius (vyr. g.) nurytąją nurytąsias
Įn. nurytuoju (vyr. g.) nurytaisiais (vyr. g.) nurytąja nurytosiomis
Vt. nurytajame (vyr. g.) nurytuosiuose (vyr. g.) nurytojoje nurytosiose