A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

orine

gramatinės formos
orinis → orine – būdvardis, mot. g.,Įn.,vns.,nelyg. l.,neįv. f.
└orine – būdvardis, mot. g.,š.,vns.,nelyg. l.,neįv. f.
Kalbos dalis: būdvardis
Nelyginamasis laipsnis:
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. orinis (vyr. g.) oriniai (vyr. g.) orinė orinės
K. orinio (vyr. g.) orinių (vyr. g.) orinės orinių
N. oriniam (vyr. g.) oriniams (vyr. g.), oriniam (vyr. g.) orinei orinėms, orinėm
G. orinį (vyr. g.) orinius (vyr. g.) orinę orines
Įn. oriniu (vyr. g.) oriniais (vyr. g.) orine orinėm, orinėmis
Vt. oriniame (vyr. g.), oriniam (vyr. g.) oriniuos (vyr. g.), oriniuose (vyr. g.) orinėje, orinėj orinėse
Š. orini (vyr. g.) oriniai (vyr. g.) orine orinės