A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

paankštėtumėme

gramatinės formos
paankštėti → paankštėtumėme – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos.,trump.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
paankštėju paankštėjau paankštėdavau paankštėsiu
Tu paankštėji paankštėjai paankštėdavai paankštėsi
Jis/ji paankštėja paankštėjo paankštėdavo paankštės
Mes paankštėjam, paankštėjame paankštėjome, paankštėjom paankštėdavom, paankštėdavome paankštėsime, paankštėsim
Jūs paankštėjat, paankštėjate paankštėjote, paankštėjot paankštėdavote, paankštėdavot paankštėsit, paankštėsite
Jie/jos paankštėja paankštėjo paankštėdavo paankštės
Tariamoji nuosaka
paankštėčiau
Tu paankštėtum, paankštėtumei
Jis/ji paankštėtų
Mes paankštėtumėm, paankštėtume, paankštėtumėme
Jūs paankštėtumėt, paankštėtumėte
Jie/jos paankštėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu paankštėki, paankštėk
Jis/ji tepaankštėjie, tepaankštėja
Mes paankštėkim, paankštėkime
Jūs paankštėkite, paankštėkit
Jie/jos tepaankštėjie, tepaankštėja