ponių
gramatinės formos
ponia →
ponių – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
ponis →
ponių – daiktavardis, vyr. g.,K.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
ponia, ponis (vyr. g.) |
ponios, poniai (vyr. g.) |
K. |
ponios, ponio (vyr. g.) |
ponių, ponių (vyr. g.) |
K. |
poniai, poniui (vyr. g.) |
ponioms, poniams (vyr. g.) |
G. |
ponią, ponį (vyr. g.) |
ponias, ponius (vyr. g.) |
Įn. |
ponia, poniu (vyr. g.) |
poniomis, poniais (vyr. g.) |
Vt. |
ponioje, ponyje (vyr. g.) |
poniose, poniuose (vyr. g.) |
Š. |
ponia, poni (vyr. g.) |
ponios, poniai (vyr. g.) |
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
ponia, ponis (vyr. g.) |
ponios, poniai (vyr. g.) |
K. |
ponios, ponio (vyr. g.) |
ponių, ponių (vyr. g.) |
K. |
poniai, poniui (vyr. g.) |
ponioms, poniams (vyr. g.) |
G. |
ponią, ponį (vyr. g.) |
ponias, ponius (vyr. g.) |
Įn. |
ponia, poniu (vyr. g.) |
poniomis, poniais (vyr. g.) |
Vt. |
ponioje, ponyje (vyr. g.) |
poniose, poniuose (vyr. g.) |
Š. |
ponia, poni (vyr. g.) |
ponios, poniai (vyr. g.) |