A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

pranešti

gramatinės formos

pranešti → pranešti – veiksmažodis, pagr. f. praneštas → pranešti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	pranešu	pranešiau	pranešdavau	pranešiu
Tu	praneši	pranešei	pranešdavai	praneši
Jis/ji	praneša	pranešė	pranešdavo	praneš
Mes	pranešam, pranešame	pranešėme, pranešėm	pranešdavome, pranešdavom	pranešim, pranešime
Jūs	pranešat, pranešate	pranešėte, pranešėt	pranešdavot, pranešdavote	pranešit, pranešite
Jie/jos	praneša	pranešė	pranešdavo	praneš

Tariamoji nuosaka

Aš	praneščiau
Tu	praneštum, praneštumei
Jis/ji	praneštų
Mes	praneštume, praneštumėm, praneštumėme
Jūs	praneštumėte, praneštumėt
Jie/jos	praneštų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	pranešk, praneški
Jis/ji	tepraneša, tepranešie
Mes	praneškime, praneškim
Jūs	praneškit, praneškite
Jie/jos	tepraneša, tepranešie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	praneštas (vyr. g.)	pranešti (vyr. g.)	pranešta	praneštos
K.	pranešto (vyr. g.)	praneštų (vyr. g.)	praneštos	praneštų
N.	praneštam (vyr. g.)	praneštiems (vyr. g.)	praneštai	praneštoms
G.	praneštą (vyr. g.)	praneštus (vyr. g.)	praneštą	praneštas
Įn.	praneštu (vyr. g.)	praneštais (vyr. g.)	pranešta	praneštomis
Vt.	praneštame (vyr. g.)	praneštuose (vyr. g.)	praneštoje	praneštose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	praneštasis (vyr. g.)	praneštieji (vyr. g.)	praneštoji	praneštosios
K.	praneštojo (vyr. g.)	praneštųjų (vyr. g.)	praneštosios	praneštųjų
N.	praneštajam (vyr. g.)	praneštiesiems (vyr. g.)	praneštajai	praneštosioms
G.	praneštąjį (vyr. g.)	praneštuosius (vyr. g.)	praneštąją	praneštąsias
Įn.	praneštuoju (vyr. g.)	praneštaisiais (vyr. g.)	praneštąja	praneštosiomis
Vt.	praneštajame (vyr. g.)	praneštuosiuose (vyr. g.)	praneštojoje	praneštosiose