A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

pyktų

gramatinės formos
pykti → pyktų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└pyktų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. pyktas → pyktų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└pyktų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš pykstu pykau pykdavau pyksiu
Tu pyksti pykai pykdavai pyksi
Jis/ji pyksta pyko pykdavo pyks
Mes pykstame, pykstam pykom, pykome pykdavome, pykdavom pyksime, pyksim
Jūs pykstat, pykstate pykote, pykot pykdavot, pykdavote pyksit, pyksite
Jie/jos pyksta pyko pykdavo pyks
Tariamoji nuosaka
Aš pykčiau
Tu pyktum, pyktumei
Jis/ji pyktų
Mes pyktumėm, pyktumėme, pyktume
Jūs pyktumėte, pyktumėt
Jie/jos pyktų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu pyk, pyki
Jis/ji tepyksta, tepykstie
Mes pykim, pykime
Jūs pykite, pykit
Jie/jos tepykstie, tepyksta
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. pyktas (vyr. g.) pykti (vyr. g.) pykta pyktos
K. pykto (vyr. g.) pyktų (vyr. g.) pyktos pyktų
N. pyktam (vyr. g.) pyktiems (vyr. g.) pyktai pyktoms
G. pyktą (vyr. g.) pyktus (vyr. g.) pyktą pyktas
Įn. pyktu (vyr. g.) pyktais (vyr. g.) pykta pyktomis
Vt. pyktame (vyr. g.) pyktuose (vyr. g.) pyktoje pyktose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. pyktasis (vyr. g.) pyktieji (vyr. g.) pyktoji pyktosios
K. pyktojo (vyr. g.) pyktųjų (vyr. g.) pyktosios pyktųjų
N. pyktajam (vyr. g.) pyktiesiems (vyr. g.) pyktajai pyktosioms
G. pyktąjį (vyr. g.) pyktuosius (vyr. g.) pyktąją pyktąsias
Įn. pyktuoju (vyr. g.) pyktaisiais (vyr. g.) pyktąja pyktosiomis
Vt. pyktajame (vyr. g.) pyktuosiuose (vyr. g.) pyktojoje pyktosiose