rikių
gramatinės formos
rikė →
rikių – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
rikis →
rikių – daiktavardis, vyr. g.,K.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
rikė, rikis (vyr. g.) |
rikės, rikiai (vyr. g.) |
K. |
rikės, rikio (vyr. g.) |
rikių, rikių (vyr. g.) |
K. |
rikei, rikiui (vyr. g.) |
rikėms, rikiams (vyr. g.) |
G. |
rikę, rikį (vyr. g.) |
rikes, rikius (vyr. g.) |
Įn. |
rike, rikiu (vyr. g.) |
rikėmis, rikiais (vyr. g.) |
Vt. |
rikėje, rikyje (vyr. g.) |
rikėse, rikiuose (vyr. g.) |
Š. |
rike, riki (vyr. g.) |
rikės, rikiai (vyr. g.) |
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
rikė, rikis (vyr. g.) |
rikės, rikiai (vyr. g.) |
K. |
rikės, rikio (vyr. g.) |
rikių, rikių (vyr. g.) |
K. |
rikei, rikiui (vyr. g.) |
rikėms, rikiams (vyr. g.) |
G. |
rikę, rikį (vyr. g.) |
rikes, rikius (vyr. g.) |
Įn. |
rike, rikiu (vyr. g.) |
rikėmis, rikiais (vyr. g.) |
Vt. |
rikėje, rikyje (vyr. g.) |
rikėse, rikiuose (vyr. g.) |
Š. |
rike, riki (vyr. g.) |
rikės, rikiai (vyr. g.) |