ruplių
gramatinės formos
ruplė →
ruplių – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
ruplys →
ruplių – daiktavardis, vyr. g.,K.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
ruplė, ruplys (vyr. g.) |
ruplės, rupliai (vyr. g.) |
K. |
ruplės, ruplio (vyr. g.) |
ruplių, ruplių (vyr. g.) |
K. |
ruplei, rupliui (vyr. g.) |
ruplėms, rupliams (vyr. g.) |
G. |
ruplę, ruplį (vyr. g.) |
ruples, ruplius (vyr. g.) |
Įn. |
ruple, rupliu (vyr. g.) |
ruplėmis, rupliais (vyr. g.) |
Vt. |
ruplėje, ruplyje (vyr. g.) |
ruplėse, rupliuose (vyr. g.) |
Š. |
ruple, ruply (vyr. g.) |
ruplės, rupliai (vyr. g.) |
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
ruplė, ruplys (vyr. g.) |
ruplės, rupliai (vyr. g.) |
K. |
ruplės, ruplio (vyr. g.) |
ruplių, ruplių (vyr. g.) |
K. |
ruplei, rupliui (vyr. g.) |
ruplėms, rupliams (vyr. g.) |
G. |
ruplę, ruplį (vyr. g.) |
ruples, ruplius (vyr. g.) |
Įn. |
ruple, rupliu (vyr. g.) |
ruplėmis, rupliais (vyr. g.) |
Vt. |
ruplėje, ruplyje (vyr. g.) |
ruplėse, rupliuose (vyr. g.) |
Š. |
ruple, ruply (vyr. g.) |
ruplės, rupliai (vyr. g.) |