A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rėkautomis

gramatinės formos
rėkautas → rėkautomis – dalyvis, mot. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rėkautas (vyr. g.) rėkauti (vyr. g.) rėkauta rėkautos
K. rėkauto (vyr. g.) rėkautų (vyr. g.) rėkautos rėkautų
N. rėkautam (vyr. g.) rėkautiems (vyr. g.) rėkautai rėkautoms
G. rėkautą (vyr. g.) rėkautus (vyr. g.) rėkautą rėkautas
Įn. rėkautu (vyr. g.) rėkautais (vyr. g.) rėkauta rėkautomis
Vt. rėkautame (vyr. g.) rėkautuose (vyr. g.) rėkautoje rėkautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rėkautasis (vyr. g.) rėkautieji (vyr. g.) rėkautoji rėkautosios
K. rėkautojo (vyr. g.) rėkautųjų (vyr. g.) rėkautosios rėkautųjų
N. rėkautajam (vyr. g.) rėkautiesiems (vyr. g.) rėkautajai rėkautosioms
G. rėkautąjį (vyr. g.) rėkautuosius (vyr. g.) rėkautąją rėkautąsias
Įn. rėkautuoju (vyr. g.) rėkautaisiais (vyr. g.) rėkautąja rėkautosiomis
Vt. rėkautajame (vyr. g.) rėkautuosiuose (vyr. g.) rėkautojoje rėkautosiose