A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūkomomis

gramatinės formos
rūkomas → rūkomomis – dalyvis, mot. g.,Įn.,dgs.,es. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rūkomas (vyr. g.) rūkomi (vyr. g.) rūkoma rūkomos
K. rūkomo (vyr. g.) rūkomų (vyr. g.) rūkomos rūkomų
N. rūkomam (vyr. g.) rūkomiems (vyr. g.) rūkomai rūkomoms
G. rūkomą (vyr. g.) rūkomus (vyr. g.) rūkomą rūkomas
Įn. rūkomu (vyr. g.) rūkomais (vyr. g.) rūkoma rūkomomis
Vt. rūkomame (vyr. g.) rūkomuose (vyr. g.) rūkomoje rūkomose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rūkomasis (vyr. g.) rūkomieji (vyr. g.) rūkomoji rūkomosios
K. rūkomojo (vyr. g.) rūkomųjų (vyr. g.) rūkomosios rūkomųjų
N. rūkomajam (vyr. g.) rūkomiesiems (vyr. g.) rūkomajai rūkomosioms
G. rūkomąjį (vyr. g.) rūkomuosius (vyr. g.) rūkomąją rūkomąsias
Įn. rūkomuoju (vyr. g.) rūkomaisiais (vyr. g.) rūkomąja rūkomosiomis
Vt. rūkomajame (vyr. g.) rūkomuosiuose (vyr. g.) rūkomojoje rūkomosiose