A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūkytų

gramatinės formos
rūkytas → rūkytų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└rūkytų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. rūkyti → rūkytų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└rūkytų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rūkytas (vyr. g.) rūkyti (vyr. g.) rūkyta rūkytos
K. rūkyto (vyr. g.) rūkytų (vyr. g.) rūkytos rūkytų
N. rūkytam (vyr. g.) rūkytiems (vyr. g.) rūkytai rūkytoms
G. rūkytą (vyr. g.) rūkytus (vyr. g.) rūkytą rūkytas
Įn. rūkytu (vyr. g.) rūkytais (vyr. g.) rūkyta rūkytomis
Vt. rūkytame (vyr. g.) rūkytuose (vyr. g.) rūkytoje rūkytose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. rūkytasis (vyr. g.) rūkytieji (vyr. g.) rūkytoji rūkytosios
K. rūkytojo (vyr. g.) rūkytųjų (vyr. g.) rūkytosios rūkytųjų
N. rūkytajam (vyr. g.) rūkytiesiems (vyr. g.) rūkytajai rūkytosioms
G. rūkytąjį (vyr. g.) rūkytuosius (vyr. g.) rūkytąją rūkytąsias
Įn. rūkytuoju (vyr. g.) rūkytaisiais (vyr. g.) rūkytąja rūkytosiomis
Vt. rūkytajame (vyr. g.) rūkytuosiuose (vyr. g.) rūkytojoje rūkytosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš rūkau rūkiau rūkydavau rūkysiu
Tu rūkai rūkei rūkydavai rūkysi
Jis/ji rūko rūkė rūkydavo rūkys
Mes rūkome, rūkom rūkėm, rūkėme rūkydavom, rūkydavome rūkysim, rūkysime
Jūs rūkote, rūkot rūkėte, rūkėt rūkydavote, rūkydavot rūkysite, rūkysit
Jie/jos rūko rūkė rūkydavo rūkys
Tariamoji nuosaka
Aš rūkyčiau
Tu rūkytumei, rūkytum
Jis/ji rūkytų
Mes rūkytume, rūkytumėm, rūkytumėme
Jūs rūkytumėt, rūkytumėte
Jie/jos rūkytų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu rūkyki, rūkyk
Jis/ji terūko, terūkai
Mes rūkykime, rūkykim
Jūs rūkykit, rūkykite
Jie/jos terūkai, terūko