A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūstintumėt

gramatinės formos

rūstinti → rūstintumėt – veiksmažodis, 2 asm.,dgs.,tar. nuos.,trump.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	rūstinu	rūstinau	rūstindavau	rūstinsiu
Tu	rūstini	rūstinai	rūstindavai	rūstinsi
Jis/ji	rūstina	rūstino	rūstindavo	rūstins
Mes	rūstiname, rūstinam	rūstinom, rūstinome	rūstindavom, rūstindavome	rūstinsim, rūstinsime
Jūs	rūstinate, rūstinat	rūstinote, rūstinot	rūstindavot, rūstindavote	rūstinsit, rūstinsite
Jie/jos	rūstina	rūstino	rūstindavo	rūstins

Tariamoji nuosaka

Aš	rūstinčiau
Tu	rūstintum, rūstintumei
Jis/ji	rūstintų
Mes	rūstintumėm, rūstintume, rūstintumėme
Jūs	rūstintumėte, rūstintumėt
Jie/jos	rūstintų

Liepiamoji nuosaka