A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

rūstėtumėm

gramatinės formos

rūstėti → rūstėtumėm – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos.,trump.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	rūstėju	rūstėjau	rūstėdavau	rūstėsiu
Tu	rūstėji	rūstėjai	rūstėdavai	rūstėsi
Jis/ji	rūstėja	rūstėjo	rūstėdavo	rūstės
Mes	rūstėjam, rūstėjame	rūstėjom, rūstėjome	rūstėdavom, rūstėdavome	rūstėsime, rūstėsim
Jūs	rūstėjate, rūstėjat	rūstėjote, rūstėjot	rūstėdavote, rūstėdavot	rūstėsit, rūstėsite
Jie/jos	rūstėja	rūstėjo	rūstėdavo	rūstės

Tariamoji nuosaka

Aš	rūstėčiau
Tu	rūstėtum, rūstėtumei
Jis/ji	rūstėtų
Mes	rūstėtume, rūstėtumėm, rūstėtumėme
Jūs	rūstėtumėt, rūstėtumėte
Jie/jos	rūstėtų

Liepiamoji nuosaka