A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

segėtų

gramatinės formos
segėti → segėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└segėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
segėtas → segėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└segėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
segiu segėjau segėdavau segėsiu
Tu segi segėjai segėdavai segėsi
Jis/ji segi segėjo segėdavo segės
Mes segim, segime segėjom, segėjome segėdavom, segėdavome segėsim, segėsime
Jūs segite, segit segėjote, segėjot segėdavote, segėdavot segėsite, segėsit
Jie/jos segi segėjo segėdavo segės
Tariamoji nuosaka
segėčiau
Tu segėtumei, segėtum
Jis/ji segėtų
Mes segėtumėm, segėtumėme, segėtume
Jūs segėtumėt, segėtumėte
Jie/jos segėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu segėki, segėk
Jis/ji tesegi, tesegie
Mes segėkime, segėkim
Jūs segėkit, segėkite
Jie/jos tesegi, tesegie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. segėtas (vyr. g.) segėti (vyr. g.) segėta segėtos
K. segėto (vyr. g.) segėtų (vyr. g.) segėtos segėtų
N. segėtam (vyr. g.) segėtiems (vyr. g.) segėtai segėtoms
G. segėtą (vyr. g.) segėtus (vyr. g.) segėtą segėtas
Įn. segėtu (vyr. g.) segėtais (vyr. g.) segėta segėtomis
Vt. segėtame (vyr. g.) segėtuose (vyr. g.) segėtoje segėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. segėtasis (vyr. g.) segėtieji (vyr. g.) segėtoji segėtosios
K. segėtojo (vyr. g.) segėtųjų (vyr. g.) segėtosios segėtųjų
N. segėtajam (vyr. g.) segėtiesiems (vyr. g.) segėtajai segėtosioms
G. segėtąjį (vyr. g.) segėtuosius (vyr. g.) segėtąją segėtąsias
Įn. segėtuoju (vyr. g.) segėtaisiais (vyr. g.) segėtąja segėtosiomis
Vt. segėtajame (vyr. g.) segėtuosiuose (vyr. g.) segėtojoje segėtosiose