A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

skelėtus

gramatinės formos
skelėtas → skelėtus – dalyvis, vyr. g.,G.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. skelėtas (vyr. g.) skelėti (vyr. g.) skelėta skelėtos
K. skelėto (vyr. g.) skelėtų (vyr. g.) skelėtos skelėtų
N. skelėtam (vyr. g.) skelėtiems (vyr. g.) skelėtai skelėtoms
G. skelėtą (vyr. g.) skelėtus (vyr. g.) skelėtą skelėtas
Įn. skelėtu (vyr. g.) skelėtais (vyr. g.) skelėta skelėtomis
Vt. skelėtame (vyr. g.) skelėtuose (vyr. g.) skelėtoje skelėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. skelėtasis (vyr. g.) skelėtieji (vyr. g.) skelėtoji skelėtosios
K. skelėtojo (vyr. g.) skelėtųjų (vyr. g.) skelėtosios skelėtųjų
N. skelėtajam (vyr. g.) skelėtiesiems (vyr. g.) skelėtajai skelėtosioms
G. skelėtąjį (vyr. g.) skelėtuosius (vyr. g.) skelėtąją skelėtąsias
Įn. skelėtuoju (vyr. g.) skelėtaisiais (vyr. g.) skelėtąja skelėtosiomis
Vt. skelėtajame (vyr. g.) skelėtuosiuose (vyr. g.) skelėtojoje skelėtosiose