A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

smerktų

gramatinės formos
smerkti → smerktų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└smerktų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
smerktas → smerktų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└smerktų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
smerkiu smerkiau smerkdavau smerksiu
Tu smerki smerkei smerkdavai smerksi
Jis/ji smerkia smerkė smerkdavo smerks
Mes smerkiam, smerkiame smerkėm, smerkėme smerkdavome, smerkdavom smerksime, smerksim
Jūs smerkiate, smerkiat smerkėte, smerkėt smerkdavot, smerkdavote smerksite, smerksit
Jie/jos smerkia smerkė smerkdavo smerks
Tariamoji nuosaka
smerkčiau
Tu smerktum, smerktumei
Jis/ji smerktų
Mes smerktume, smerktumėm, smerktumėme
Jūs smerktumėte, smerktumėt
Jie/jos smerktų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu smerk, smerki
Jis/ji tesmerkia, tesmerkie
Mes smerkim, smerkime
Jūs smerkite, smerkit
Jie/jos tesmerkia, tesmerkie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. smerktas (vyr. g.) smerkti (vyr. g.) smerkta smerktos
K. smerkto (vyr. g.) smerktų (vyr. g.) smerktos smerktų
N. smerktam (vyr. g.) smerktiems (vyr. g.) smerktai smerktoms
G. smerktą (vyr. g.) smerktus (vyr. g.) smerktą smerktas
Įn. smerktu (vyr. g.) smerktais (vyr. g.) smerkta smerktomis
Vt. smerktame (vyr. g.) smerktuose (vyr. g.) smerktoje smerktose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. smerktasis (vyr. g.) smerktieji (vyr. g.) smerktoji smerktosios
K. smerktojo (vyr. g.) smerktųjų (vyr. g.) smerktosios smerktųjų
N. smerktajam (vyr. g.) smerktiesiems (vyr. g.) smerktajai smerktosioms
G. smerktąjį (vyr. g.) smerktuosius (vyr. g.) smerktąją smerktąsias
Įn. smerktuoju (vyr. g.) smerktaisiais (vyr. g.) smerktąja smerktosiomis
Vt. smerktajame (vyr. g.) smerktuosiuose (vyr. g.) smerktojoje smerktosiose