A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

spruktu

gramatinės formos
spruktas → spruktu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. spruktas (vyr. g.) sprukti (vyr. g.) sprukta spruktos
K. sprukto (vyr. g.) spruktų (vyr. g.) spruktos spruktų
N. spruktam (vyr. g.) spruktiems (vyr. g.) spruktai spruktoms
G. spruktą (vyr. g.) spruktus (vyr. g.) spruktą spruktas
Įn. spruktu (vyr. g.) spruktais (vyr. g.) sprukta spruktomis
Vt. spruktame (vyr. g.) spruktuose (vyr. g.) spruktoje spruktose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. spruktasis (vyr. g.) spruktieji (vyr. g.) spruktoji spruktosios
K. spruktojo (vyr. g.) spruktųjų (vyr. g.) spruktosios spruktųjų
N. spruktajam (vyr. g.) spruktiesiems (vyr. g.) spruktajai spruktosioms
G. spruktąjį (vyr. g.) spruktuosius (vyr. g.) spruktąją spruktąsias
Įn. spruktuoju (vyr. g.) spruktaisiais (vyr. g.) spruktąja spruktosiomis
Vt. spruktajame (vyr. g.) spruktuosiuose (vyr. g.) spruktojoje spruktosiose