A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

spėti

gramatinės formos
spėtas → spėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. spėti → spėti – veiksmažodis, pagr. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. spėtas (vyr. g.) spėti (vyr. g.) spėta spėtos
K. spėto (vyr. g.) spėtų (vyr. g.) spėtos spėtų
N. spėtam (vyr. g.) spėtiems (vyr. g.) spėtai spėtoms
G. spėtą (vyr. g.) spėtus (vyr. g.) spėtą spėtas
Įn. spėtu (vyr. g.) spėtais (vyr. g.) spėta spėtomis
Vt. spėtame (vyr. g.) spėtuose (vyr. g.) spėtoje spėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. spėtasis (vyr. g.) spėtieji (vyr. g.) spėtoji spėtosios
K. spėtojo (vyr. g.) spėtųjų (vyr. g.) spėtosios spėtųjų
N. spėtajam (vyr. g.) spėtiesiems (vyr. g.) spėtajai spėtosioms
G. spėtąjį (vyr. g.) spėtuosius (vyr. g.) spėtąją spėtąsias
Įn. spėtuoju (vyr. g.) spėtaisiais (vyr. g.) spėtąja spėtosiomis
Vt. spėtajame (vyr. g.) spėtuosiuose (vyr. g.) spėtojoje spėtosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš spėju spėjau spėdavau spėsiu
Tu spėji spėjai spėdavai spėsi
Jis/ji spėja spėjo spėdavo spės
Mes spėjam, spėjame spėjom, spėjome spėdavom, spėdavome spėsime, spėsim
Jūs spėjate, spėjat spėjote, spėjot spėdavote, spėdavot spėsit, spėsite
Jie/jos spėja spėjo spėdavo spės
Tariamoji nuosaka
Aš spėčiau
Tu spėtumei, spėtum
Jis/ji spėtų
Mes spėtumėm, spėtume, spėtumėme
Jūs spėtumėt, spėtumėte
Jie/jos spėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu spėki, spėk
Jis/ji tespėja, tespėjie
Mes spėkim, spėkime
Jūs spėkit, spėkite
Jie/jos tespėja, tespėjie