A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

srėbtų

gramatinės formos

srėbti → srėbtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└srėbtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. srėbtas → srėbtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└srėbtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	srebiu	srėbiau	srėbdavau	srėbsiu
Tu	srebi	srėbei	srėbdavai	srėbsi
Jis/ji	srebia	srėbė	srėbdavo	srėbs
Mes	srebiam, srebiame	srėbėme, srėbėm	srėbdavom, srėbdavome	srėbsime, srėbsim
Jūs	srebiate, srebiat	srėbėte, srėbėt	srėbdavot, srėbdavote	srėbsit, srėbsite
Jie/jos	srebia	srėbė	srėbdavo	srėbs

Tariamoji nuosaka

Aš	srėbčiau
Tu	srėbtumei, srėbtum
Jis/ji	srėbtų
Mes	srėbtume, srėbtumėm, srėbtumėme
Jūs	srėbtumėt, srėbtumėte
Jie/jos	srėbtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	srėbki, srėbk
Jis/ji	tesrebia, tesrebie
Mes	srėbkim, srėbkime
Jūs	srėbkit, srėbkite
Jie/jos	tesrebia, tesrebie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	srėbtas (vyr. g.)	srėbti (vyr. g.)	srėbta	srėbtos
K.	srėbto (vyr. g.)	srėbtų (vyr. g.)	srėbtos	srėbtų
N.	srėbtam (vyr. g.)	srėbtiems (vyr. g.)	srėbtai	srėbtoms
G.	srėbtą (vyr. g.)	srėbtus (vyr. g.)	srėbtą	srėbtas
Įn.	srėbtu (vyr. g.)	srėbtais (vyr. g.)	srėbta	srėbtomis
Vt.	srėbtame (vyr. g.)	srėbtuose (vyr. g.)	srėbtoje	srėbtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	srėbtasis (vyr. g.)	srėbtieji (vyr. g.)	srėbtoji	srėbtosios
K.	srėbtojo (vyr. g.)	srėbtųjų (vyr. g.)	srėbtosios	srėbtųjų
N.	srėbtajam (vyr. g.)	srėbtiesiems (vyr. g.)	srėbtajai	srėbtosioms
G.	srėbtąjį (vyr. g.)	srėbtuosius (vyr. g.)	srėbtąją	srėbtąsias
Įn.	srėbtuoju (vyr. g.)	srėbtaisiais (vyr. g.)	srėbtąja	srėbtosiomis
Vt.	srėbtajame (vyr. g.)	srėbtuosiuose (vyr. g.)	srėbtojoje	srėbtosiose