A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

stenėtum

gramatinės formos

stenėti → stenėtum – veiksmažodis, 2 asm.,vns.,tar. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	stenu	stenėjau	stenėdavau	stenėsiu
Tu	steni	stenėjai	stenėdavai	stenėsi
Jis/ji	stena	stenėjo	stenėdavo	stenės
Mes	stenam, stename	stenėjome, stenėjom	stenėdavom, stenėdavome	stenėsim, stenėsime
Jūs	stenate, stenat	stenėjot, stenėjote	stenėdavote, stenėdavot	stenėsite, stenėsit
Jie/jos	stena	stenėjo	stenėdavo	stenės

Tariamoji nuosaka

Aš	stenėčiau
Tu	stenėtumei, stenėtum
Jis/ji	stenėtų
Mes	stenėtume, stenėtumėme, stenėtumėm
Jūs	stenėtumėt, stenėtumėte
Jie/jos	stenėtų

Liepiamoji nuosaka