A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

stiptomis

gramatinės formos
stiptas → stiptomis – dalyvis, mot. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. stiptas (vyr. g.) stipti (vyr. g.) stipta stiptos
K. stipto (vyr. g.) stiptų (vyr. g.) stiptos stiptų
N. stiptam (vyr. g.) stiptiems (vyr. g.) stiptai stiptoms
G. stiptą (vyr. g.) stiptus (vyr. g.) stiptą stiptas
Įn. stiptu (vyr. g.) stiptais (vyr. g.) stipta stiptomis
Vt. stiptame (vyr. g.) stiptuose (vyr. g.) stiptoje stiptose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. stiptasis (vyr. g.) stiptieji (vyr. g.) stiptoji stiptosios
K. stiptojo (vyr. g.) stiptųjų (vyr. g.) stiptosios stiptųjų
N. stiptajam (vyr. g.) stiptiesiems (vyr. g.) stiptajai stiptosioms
G. stiptąjį (vyr. g.) stiptuosius (vyr. g.) stiptąją stiptąsias
Įn. stiptuoju (vyr. g.) stiptaisiais (vyr. g.) stiptąja stiptosiomis
Vt. stiptajame (vyr. g.) stiptuosiuose (vyr. g.) stiptojoje stiptosiose