A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

suartų

gramatinės formos

suarti → suartų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└suartų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. suartas → suartų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└suartų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	suariu	suariau	suardavau	suarsiu
Tu	suari	suarei	suardavai	suarsi
Jis/ji	suaria	suarė	suardavo	suars
Mes	suariam, suariame	suarėm, suarėme	suardavome, suardavom	suarsim, suarsime
Jūs	suariate, suariat	suarėt, suarėte	suardavot, suardavote	suarsite, suarsit
Jie/jos	suaria	suarė	suardavo	suars

Tariamoji nuosaka

Aš	suarčiau
Tu	suartum, suartumei
Jis/ji	suartų
Mes	suartumėme, suartumėm, suartume
Jūs	suartumėte, suartumėt
Jie/jos	suartų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	suarki, suark
Jis/ji	tesuaria, tesuarie
Mes	suarkime, suarkim
Jūs	suarkit, suarkite
Jie/jos	tesuarie, tesuaria

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	suartas (vyr. g.)	suarti (vyr. g.)	suarta	suartos
K.	suarto (vyr. g.)	suartų (vyr. g.)	suartos	suartų
N.	suartam (vyr. g.)	suartiems (vyr. g.)	suartai	suartoms
G.	suartą (vyr. g.)	suartus (vyr. g.)	suartą	suartas
Įn.	suartu (vyr. g.)	suartais (vyr. g.)	suarta	suartomis
Vt.	suartame (vyr. g.)	suartuose (vyr. g.)	suartoje	suartose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	suartasis (vyr. g.)	suartieji (vyr. g.)	suartoji	suartosios
K.	suartojo (vyr. g.)	suartųjų (vyr. g.)	suartosios	suartųjų
N.	suartajam (vyr. g.)	suartiesiems (vyr. g.)	suartajai	suartosioms
G.	suartąjį (vyr. g.)	suartuosius (vyr. g.)	suartąją	suartąsias
Įn.	suartuoju (vyr. g.)	suartaisiais (vyr. g.)	suartąja	suartosiomis
Vt.	suartajame (vyr. g.)	suartuosiuose (vyr. g.)	suartojoje	suartosiose