A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

sunkime

gramatinės formos
sunkėti → sunkime – veiksmažodis, mes,es. l.,ties. nuos. sunkimas → sunkime – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└sunkime – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns. sunkti → sunkime – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,liep. nuos.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš sunkiu, sunkėju, sunkstu, sunkiu sunkėjau, sunkau, sunkiau sunkėdavau, sunkdavau sunkėsiu, sunksiu
Tu sunkėji, sunki, sunksti, sunki sunkėjai, sunkei, sunkai sunkėdavai, sunkdavai sunkėsi, sunksi
Jis/ji sunki, sunkėja, sunksta, sunkia sunkėjo, sunko, sunkė sunkėdavo, sunkdavo sunkės, sunks
Mes sunkime, sunkėjam, sunkim, sunkėjame, sunkstame, sunkstam, sunkiame, sunkiam sunkėjome, sunkėjom, sunkom, sunkėme, sunkėm, sunkome sunkėdavome, sunkėdavom, sunkdavome, sunkdavom sunkėsime, sunkėsim, sunksime, sunksim
Jūs sunkėjate, sunkit, sunkite, sunkėjat, sunkiate, sunkstat, sunkiat, sunkstate sunkėjot, sunkėjote, sunkote, sunkot, sunkėte, sunkėt sunkėdavot, sunkėdavote, sunkdavote, sunkdavot sunkėsit, sunkėsite, sunksit, sunksite
Jie/jos sunkėja, sunki, sunkia, sunksta sunkėjo, sunko, sunkė sunkėdavo, sunkdavo sunkės, sunks
Tariamoji nuosaka
Aš sunkėčiau, sunkčiau
Tu sunkėtum, sunkėtumei, sunktum, sunktumei
Jis/ji sunkėtų, sunktų
Mes sunkėtume, sunkėtumėme, sunkėtumėm, sunktume, sunktumėm, sunktumėme
Jūs sunkėtumėte, sunkėtumėt, sunktumėte, sunktumėt
Jie/jos sunkėtų, sunktų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu sunkėk, sunkėki, sunk, sunki
Jis/ji tesunkėjie, tesunki, tesunkėja, tesunkie, tesunksta, tesunkstie, tesunkia, tesunkie
Mes sunkėkim, sunkėkime, sunkim, sunkime
Jūs sunkėkit, sunkėkite, sunkit, sunkite
Jie/jos tesunkie, tesunkėjie, tesunki, tesunkėja, tesunkia, tesunkie, tesunkstie, tesunksta
Vienaskaita Daugiskaita
V. sunkimas (vyr. g.) sunkimai (vyr. g.)
K. sunkimo (vyr. g.) sunkimų (vyr. g.)
K. sunkimui (vyr. g.) sunkimams (vyr. g.)
G. sunkimą (vyr. g.) sunkimus (vyr. g.)
Įn. sunkimu (vyr. g.) sunkimais (vyr. g.)
Vt. sunkime (vyr. g.) sunkimuose (vyr. g.)
Š. sunkime (vyr. g.) sunkimai (vyr. g.)
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš sunkiu, sunkėju, sunkstu, sunkiu sunkėjau, sunkau, sunkiau sunkėdavau, sunkdavau sunkėsiu, sunksiu
Tu sunkėji, sunki, sunksti, sunki sunkėjai, sunkei, sunkai sunkėdavai, sunkdavai sunkėsi, sunksi
Jis/ji sunki, sunkėja, sunksta, sunkia sunkėjo, sunko, sunkė sunkėdavo, sunkdavo sunkės, sunks
Mes sunkime, sunkėjam, sunkim, sunkėjame, sunkstame, sunkstam, sunkiame, sunkiam sunkėjome, sunkėjom, sunkom, sunkėme, sunkėm, sunkome sunkėdavome, sunkėdavom, sunkdavome, sunkdavom sunkėsime, sunkėsim, sunksime, sunksim
Jūs sunkėjate, sunkit, sunkite, sunkėjat, sunkiate, sunkstat, sunkiat, sunkstate sunkėjot, sunkėjote, sunkote, sunkot, sunkėte, sunkėt sunkėdavot, sunkėdavote, sunkdavote, sunkdavot sunkėsit, sunkėsite, sunksit, sunksite
Jie/jos sunkėja, sunki, sunkia, sunksta sunkėjo, sunko, sunkė sunkėdavo, sunkdavo sunkės, sunks
Tariamoji nuosaka
Aš sunkėčiau, sunkčiau
Tu sunkėtum, sunkėtumei, sunktum, sunktumei
Jis/ji sunkėtų, sunktų
Mes sunkėtume, sunkėtumėme, sunkėtumėm, sunktume, sunktumėm, sunktumėme
Jūs sunkėtumėte, sunkėtumėt, sunktumėte, sunktumėt
Jie/jos sunkėtų, sunktų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu sunkėk, sunkėki, sunk, sunki
Jis/ji tesunkėjie, tesunki, tesunkėja, tesunkie, tesunksta, tesunkstie, tesunkia, tesunkie
Mes sunkėkim, sunkėkime, sunkim, sunkime
Jūs sunkėkit, sunkėkite, sunkit, sunkite
Jie/jos tesunkie, tesunkėjie, tesunki, tesunkėja, tesunkia, tesunkie, tesunkstie, tesunksta