susimų gramatika - morfologija.lt

susimas → susimų – daiktavardis, vyr. g.,K.,dgs. susimas → susimų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būs. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└susimų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būs. l. neveik. dlv.,neįv. f.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	susimas (vyr. g.), susimas (vyr. g.), susima	susimai (vyr. g.), susimi (vyr. g.), susimos, susima
K.	susimo (vyr. g.), susimo (vyr. g.), susimos	susimų (vyr. g.), susimų (vyr. g.), susimų
K.	susimui (vyr. g.), susimam (vyr. g.), susimai	susimams (vyr. g.), susimiems (vyr. g.), susimoms
G.	susimą (vyr. g.), susimą (vyr. g.), susimą	susimus (vyr. g.), susimus (vyr. g.), susimas
Įn.	susimu (vyr. g.), susimu (vyr. g.), susima	susimais (vyr. g.), susimais (vyr. g.), susimomis
Vt.	susime (vyr. g.), susimame (vyr. g.), susimoje	susimuose (vyr. g.), susimuose (vyr. g.), susimose
Š.	susime (vyr. g.)	susimai (vyr. g.)

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	-	-	-	-
K.	-	-	-	-
N.	-	-	-	-
G.	-	-	-	-
Įn.	-	-	-	-
Vt.	-	-	-	-

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	-	-	-	-
K.	-	-	-	-
N.	-	-	-	-
G.	-	-	-	-
Įn.	-	-	-	-
Vt.	-	-	-	-