teįlyti
gramatinės formos
įlytėti →
teįlyti – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,liep. nuos.
└teįlyti – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,liep. nuos.
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
| Aš |
įlyčiu, įlyju |
įlijau, įlytėjau |
įlydavau, įlytėdavau |
įlytėsiu, įlysiu |
| Tu |
įlyti, įlyji |
įlijai, įlytėjai |
įlydavai, įlytėdavai |
įlytėsi, įlysi |
| Jis/ji |
įlyti, įlyja |
įlijo, įlytėjo |
įlydavo, įlytėdavo |
įlis, įlytės |
| Mes |
įlytime, įlyjame, įlyjam, įlytim |
įlijom, įlytėjom, įlijome, įlytėjome |
įlydavome, įlytėdavome, įlydavom, įlytėdavom |
įlytėsime, įlytėsim, įlysim, įlysime |
| Jūs |
įlyjat, įlytit, įlytite, įlyjate |
įlijote, įlijot, įlytėjot, įlytėjote |
įlydavote, įlytėdavote, įlydavot, įlytėdavot |
įlysite, įlytėsit, įlysit, įlytėsite |
| Jie/jos |
įlyti, įlyja |
įlytėjo, įlijo |
įlytėdavo, įlydavo |
įlytės, įlis |
Tariamoji nuosaka
| Aš |
įlytėčiau, įlyčiau |
| Tu |
įlytumei, įlytėtumei, įlytėtum, įlytum |
| Jis/ji |
įlytų, įlytėtų |
| Mes |
įlytumėm, įlytėtumėm, įlytumėme, įlytėtumėme, įlytėtume, įlytume |
| Jūs |
įlytumėte, įlytėtumėte, įlytumėt, įlytėtumėt |
| Jie/jos |
įlytų, įlytėtų |
Liepiamoji nuosaka
| Aš |
- |
| Tu |
įlyk, įlytėk, įlytėki, įlyki |
| Jis/ji |
teįlyja, teįlyti, teįlyjie, teįlytie |
| Mes |
įlykime, įlytėkim, įlykim, įlytėkime |
| Jūs |
įlytėkite, įlykite, įlytėkit, įlykit |
| Jie/jos |
teįlyjie, teįlytie, teįlyja, teįlyti |