trynėtų gramatika - morfologija.lt

trynėtas → trynėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└trynėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. trynėti → trynėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└trynėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	trynėtas (vyr. g.)	trynėti (vyr. g.)	trynėta	trynėtos
K.	trynėto (vyr. g.)	trynėtų (vyr. g.)	trynėtos	trynėtų
N.	trynėtam (vyr. g.)	trynėtiems (vyr. g.)	trynėtai	trynėtoms
G.	trynėtą (vyr. g.)	trynėtus (vyr. g.)	trynėtą	trynėtas
Įn.	trynėtu (vyr. g.)	trynėtais (vyr. g.)	trynėta	trynėtomis
Vt.	trynėtame (vyr. g.)	trynėtuose (vyr. g.)	trynėtoje	trynėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	trynėtasis (vyr. g.)	trynėtieji (vyr. g.)	trynėtoji	trynėtosios
K.	trynėtojo (vyr. g.)	trynėtųjų (vyr. g.)	trynėtosios	trynėtųjų
N.	trynėtajam (vyr. g.)	trynėtiesiems (vyr. g.)	trynėtajai	trynėtosioms
G.	trynėtąjį (vyr. g.)	trynėtuosius (vyr. g.)	trynėtąją	trynėtąsias
Įn.	trynėtuoju (vyr. g.)	trynėtaisiais (vyr. g.)	trynėtąja	trynėtosiomis
Vt.	trynėtajame (vyr. g.)	trynėtuosiuose (vyr. g.)	trynėtojoje	trynėtosiose

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	tryniu	trynėjau	trynėdavau	trynėsiu
Tu	tryni	trynėjai	trynėdavai	trynėsi
Jis/ji	tryni	trynėjo	trynėdavo	trynės
Mes	trynime, trynim	trynėjome, trynėjom	trynėdavom, trynėdavome	trynėsim, trynėsime
Jūs	trynit, trynite	trynėjot, trynėjote	trynėdavote, trynėdavot	trynėsite, trynėsit
Jie/jos	tryni	trynėjo	trynėdavo	trynės

Tariamoji nuosaka

Aš	trynėčiau
Tu	trynėtumei, trynėtum
Jis/ji	trynėtų
Mes	trynėtumėm, trynėtume, trynėtumėme
Jūs	trynėtumėt, trynėtumėte
Jie/jos	trynėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	trynėk, trynėki
Jis/ji	tetryni, tetrynie
Mes	trynėkime, trynėkim
Jūs	trynėkit, trynėkite
Jie/jos	tetryni, tetrynie