A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

tumėtų

gramatinės formos

tumėti → tumėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└tumėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. tumėtas → tumėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└tumėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	tumu	tumėjau	tumėdavau	tumėsiu
Tu	tumi	tumėjai	tumėdavai	tumėsi
Jis/ji	tuma	tumėjo	tumėdavo	tumės
Mes	tumam, tumame	tumėjom, tumėjome	tumėdavome, tumėdavom	tumėsim, tumėsime
Jūs	tumat, tumate	tumėjot, tumėjote	tumėdavot, tumėdavote	tumėsite, tumėsit
Jie/jos	tuma	tumėjo	tumėdavo	tumės

Tariamoji nuosaka

Aš	tumėčiau
Tu	tumėtum, tumėtumei
Jis/ji	tumėtų
Mes	tumėtumėm, tumėtumėme, tumėtume
Jūs	tumėtumėt, tumėtumėte
Jie/jos	tumėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	tumėk, tumėki
Jis/ji	tetuma, tetumie
Mes	tumėkime, tumėkim
Jūs	tumėkit, tumėkite
Jie/jos	tetuma, tetumie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	tumėtas (vyr. g.)	tumėti (vyr. g.)	tumėta	tumėtos
K.	tumėto (vyr. g.)	tumėtų (vyr. g.)	tumėtos	tumėtų
N.	tumėtam (vyr. g.)	tumėtiems (vyr. g.)	tumėtai	tumėtoms
G.	tumėtą (vyr. g.)	tumėtus (vyr. g.)	tumėtą	tumėtas
Įn.	tumėtu (vyr. g.)	tumėtais (vyr. g.)	tumėta	tumėtomis
Vt.	tumėtame (vyr. g.)	tumėtuose (vyr. g.)	tumėtoje	tumėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	tumėtasis (vyr. g.)	tumėtieji (vyr. g.)	tumėtoji	tumėtosios
K.	tumėtojo (vyr. g.)	tumėtųjų (vyr. g.)	tumėtosios	tumėtųjų
N.	tumėtajam (vyr. g.)	tumėtiesiems (vyr. g.)	tumėtajai	tumėtosioms
G.	tumėtąjį (vyr. g.)	tumėtuosius (vyr. g.)	tumėtąją	tumėtąsias
Įn.	tumėtuoju (vyr. g.)	tumėtaisiais (vyr. g.)	tumėtąja	tumėtosiomis
Vt.	tumėtajame (vyr. g.)	tumėtuosiuose (vyr. g.)	tumėtojoje	tumėtosiose