A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

tvirtėti

gramatinės formos
tvirtėti → tvirtėti – veiksmažodis, pagr. f. tvirtėtas → tvirtėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš tvirtėju tvirtėjau tvirtėdavau tvirtėsiu
Tu tvirtėji tvirtėjai tvirtėdavai tvirtėsi
Jis/ji tvirtėja tvirtėjo tvirtėdavo tvirtės
Mes tvirtėjam, tvirtėjame tvirtėjome, tvirtėjom tvirtėdavom, tvirtėdavome tvirtėsim, tvirtėsime
Jūs tvirtėjate, tvirtėjat tvirtėjot, tvirtėjote tvirtėdavote, tvirtėdavot tvirtėsit, tvirtėsite
Jie/jos tvirtėja tvirtėjo tvirtėdavo tvirtės
Tariamoji nuosaka
Aš tvirtėčiau
Tu tvirtėtum, tvirtėtumei
Jis/ji tvirtėtų
Mes tvirtėtumėm, tvirtėtume, tvirtėtumėme
Jūs tvirtėtumėt, tvirtėtumėte
Jie/jos tvirtėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu tvirtėki, tvirtėk
Jis/ji tetvirtėjie, tetvirtėja
Mes tvirtėkim, tvirtėkime
Jūs tvirtėkite, tvirtėkit
Jie/jos tetvirtėja, tetvirtėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. tvirtėtas (vyr. g.) tvirtėti (vyr. g.) tvirtėta tvirtėtos
K. tvirtėto (vyr. g.) tvirtėtų (vyr. g.) tvirtėtos tvirtėtų
N. tvirtėtam (vyr. g.) tvirtėtiems (vyr. g.) tvirtėtai tvirtėtoms
G. tvirtėtą (vyr. g.) tvirtėtus (vyr. g.) tvirtėtą tvirtėtas
Įn. tvirtėtu (vyr. g.) tvirtėtais (vyr. g.) tvirtėta tvirtėtomis
Vt. tvirtėtame (vyr. g.) tvirtėtuose (vyr. g.) tvirtėtoje tvirtėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. tvirtėtasis (vyr. g.) tvirtėtieji (vyr. g.) tvirtėtoji tvirtėtosios
K. tvirtėtojo (vyr. g.) tvirtėtųjų (vyr. g.) tvirtėtosios tvirtėtųjų
N. tvirtėtajam (vyr. g.) tvirtėtiesiems (vyr. g.) tvirtėtajai tvirtėtosioms
G. tvirtėtąjį (vyr. g.) tvirtėtuosius (vyr. g.) tvirtėtąją tvirtėtąsias
Įn. tvirtėtuoju (vyr. g.) tvirtėtaisiais (vyr. g.) tvirtėtąja tvirtėtosiomis
Vt. tvirtėtajame (vyr. g.) tvirtėtuosiuose (vyr. g.) tvirtėtojoje tvirtėtosiose