A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

tylėti

gramatinės formos
tylėti → tylėti – veiksmažodis, pagr. f. tylėtas → tylėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
tyliu tylėjau tylėdavau tylėsiu
Tu tyli tylėjai tylėdavai tylėsi
Jis/ji tyli tylėjo tylėdavo tylės
Mes tylim, tylime tylėjome, tylėjom tylėdavome, tylėdavom tylėsime, tylėsim
Jūs tylite, tylit tylėjote, tylėjot tylėdavote, tylėdavot tylėsit, tylėsite
Jie/jos tyli tylėjo tylėdavo tylės
Tariamoji nuosaka
tylėčiau
Tu tylėtumei, tylėtum
Jis/ji tylėtų
Mes tylėtume, tylėtumėm, tylėtumėme
Jūs tylėtumėte, tylėtumėt
Jie/jos tylėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu tylėki, tylėk
Jis/ji tetyli, tetylie
Mes tylėkim, tylėkime
Jūs tylėkite, tylėkit
Jie/jos tetylie, tetyli
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. tylėtas (vyr. g.) tylėti (vyr. g.) tylėta tylėtos
K. tylėto (vyr. g.) tylėtų (vyr. g.) tylėtos tylėtų
N. tylėtam (vyr. g.) tylėtiems (vyr. g.) tylėtai tylėtoms
G. tylėtą (vyr. g.) tylėtus (vyr. g.) tylėtą tylėtas
Įn. tylėtu (vyr. g.) tylėtais (vyr. g.) tylėta tylėtomis
Vt. tylėtame (vyr. g.) tylėtuose (vyr. g.) tylėtoje tylėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. tylėtasis (vyr. g.) tylėtieji (vyr. g.) tylėtoji tylėtosios
K. tylėtojo (vyr. g.) tylėtųjų (vyr. g.) tylėtosios tylėtųjų
N. tylėtajam (vyr. g.) tylėtiesiems (vyr. g.) tylėtajai tylėtosioms
G. tylėtąjį (vyr. g.) tylėtuosius (vyr. g.) tylėtąją tylėtąsias
Įn. tylėtuoju (vyr. g.) tylėtaisiais (vyr. g.) tylėtąja tylėtosiomis
Vt. tylėtajame (vyr. g.) tylėtuosiuose (vyr. g.) tylėtojoje tylėtosiose