A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

užartų

gramatinės formos

užarti → užartų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└užartų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. užartas → užartų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└užartų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	užariu	užariau	užardavau	užarsiu
Tu	užari	užarei	užardavai	užarsi
Jis/ji	užaria	užarė	užardavo	užars
Mes	užariame, užariam	užarėm, užarėme	užardavome, užardavom	užarsim, užarsime
Jūs	užariat, užariate	užarėt, užarėte	užardavot, užardavote	užarsite, užarsit
Jie/jos	užaria	užarė	užardavo	užars

Tariamoji nuosaka

Aš	užarčiau
Tu	užartumei, užartum
Jis/ji	užartų
Mes	užartumėme, užartumėm, užartume
Jūs	užartumėte, užartumėt
Jie/jos	užartų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	užarki, užark
Jis/ji	teužaria, teužarie
Mes	užarkime, užarkim
Jūs	užarkite, užarkit
Jie/jos	teužarie, teužaria

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užartas (vyr. g.)	užarti (vyr. g.)	užarta	užartos
K.	užarto (vyr. g.)	užartų (vyr. g.)	užartos	užartų
N.	užartam (vyr. g.)	užartiems (vyr. g.)	užartai	užartoms
G.	užartą (vyr. g.)	užartus (vyr. g.)	užartą	užartas
Įn.	užartu (vyr. g.)	užartais (vyr. g.)	užarta	užartomis
Vt.	užartame (vyr. g.)	užartuose (vyr. g.)	užartoje	užartose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užartasis (vyr. g.)	užartieji (vyr. g.)	užartoji	užartosios
K.	užartojo (vyr. g.)	užartųjų (vyr. g.)	užartosios	užartųjų
N.	užartajam (vyr. g.)	užartiesiems (vyr. g.)	užartajai	užartosioms
G.	užartąjį (vyr. g.)	užartuosius (vyr. g.)	užartąją	užartąsias
Įn.	užartuoju (vyr. g.)	užartaisiais (vyr. g.)	užartąja	užartosiomis
Vt.	užartajame (vyr. g.)	užartuosiuose (vyr. g.)	užartojoje	užartosiose