A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

užbaigtume

gramatinės formos

užbaigti → užbaigtume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos. užbaigtumas → užbaigtume – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└užbaigtume – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	užbaigiu	užbaigiau	užbaigdavau	užbaigsiu
Tu	užbaigi	užbaigei	užbaigdavai	užbaigsi
Jis/ji	užbaigia	užbaigė	užbaigdavo	užbaigs
Mes	užbaigiame, užbaigiam	užbaigėme, užbaigėm	užbaigdavome, užbaigdavom	užbaigsime, užbaigsim
Jūs	užbaigiat, užbaigiate	užbaigėte, užbaigėt	užbaigdavot, užbaigdavote	užbaigsite, užbaigsit
Jie/jos	užbaigia	užbaigė	užbaigdavo	užbaigs

Tariamoji nuosaka

Aš	užbaigčiau
Tu	užbaigtum, užbaigtumei
Jis/ji	užbaigtų
Mes	užbaigtume, užbaigtumėm, užbaigtumėme
Jūs	užbaigtumėte, užbaigtumėt
Jie/jos	užbaigtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	užbaiki, užbaik
Jis/ji	teužbaigia, teužbaigie
Mes	užbaikim, užbaikime
Jūs	užbaikit, užbaikite
Jie/jos	teužbaigie, teužbaigia

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užbaigtumas (vyr. g.)	užbaigtumai (vyr. g.)
K.	užbaigtumo (vyr. g.)	užbaigtumų (vyr. g.)
K.	užbaigtumui (vyr. g.)	užbaigtumams (vyr. g.)
G.	užbaigtumą (vyr. g.)	užbaigtumus (vyr. g.)
Įn.	užbaigtumu (vyr. g.)	užbaigtumais (vyr. g.)
Vt.	užbaigtume (vyr. g.)	užbaigtumuose (vyr. g.)
Š.	užbaigtume (vyr. g.)	užbaigtumai (vyr. g.)